Buvimas fotografu apima daug skirtingų dalykų. Įskaitant ir tai, jog fotografavimą visada lydi atradimo džiaugsmas.
Kiekvieną sekmadienį prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros 12 valandą vykstanti vėliavos kėlimo ceremonija mus stipriai nustebino. Kiek daug pasididžiavimo savo valstybe, kiek daug pagarbos savo šaliai, kiek Meilės Tėvynei galima pamatyti šioje ceremonijoje dalyvaujančių karių veiduose. Ir kiek daug spindinčių akių bei savo vyrais/draugais/tėvais besididžiuojančių artimųjų galima išvysti ceremonijos metu Daukanto aikštėje. Mums teko garbė sudalyvauti šiose ceremonijose tada, kai kuopai vadovavo du puikūs vyrai – Aurimas (vasaros metu)  ir Tomas (ankstyvą pavasarį), kuriuos atpažintumėt ir ankstesnėse šio puslapio fotosesijose.

Mušant būgnams ir stebint iki centimetrų sinchroniškus garbės sargybos kuopos veiksmus, nejučia suvirpa širdis. Apsilankykite ir Jūs kurį sekmadienį – nesvarbu, būtų tai žiema, ar vasara. Kiekvienu metų laiku ši ceremonija priverčia sulaikyti kvapą ir sustoti – trumpam susimąstyti. Apie tai, kas esame. Apie tai, kas būsime. Apie tai, kuo norime būti.

 

Tai miestas, kuriame kas rytą pasitinkame Saulę , mėgaujamės skubančiu miesto ritmu gerdami kavą, važiuojame tomis pačiomis ir naujai atrandamomis gatvėmis, išlekiame atokvėpiui į mažą senamiesčio parkelį per pietus, pasiduodame vakarinio šurmulio gyvybei, įkvepiame naujų jėgų stebėdami nesustojančią miesto upės tėkmę ar galiausiai nurimstame su paskutiniais vakaro saulės spinduliais, kad prisikeltumėm naujam įkvėpimui iš ryto. Visa tai – akimirkos, kurias trumpam galime sustabdyti …