Gyvenimas žavingas tuo, jog jame kasdien sutinki charizmatiškų ir talentingų žmonių.
Džiaugiamės galėję sukurti keletą talentingos operos solistės Neritos Pokvytytės portretų. Karštas temperamentas, galingas balsas, plati šypsena ir paslaptingas žvilgsnis… Apie šį talentą dar tikrai išgirsime ateityje!

Sėkmės Nerita. Tegu Tau visad pučia tik palankūs vėjai!

Kartais gyvenime sutinki žmonių, kurių lyg akys spindi kitaip, kurių šypsenos būtų dovanojamos kitiems lengvai ir savaime, kurių mintys neša taip toli, kaip plaukia debesys gražiausią vasaros dieną…
Taip pasijutome ir mes, pabendravę su Laura, kuri pernai Valentino dienos proga skelbtame mūsų konkurse apie Meilę, atsiuntė gražiausius žodžius ir laimėjo asmeninę fotosesiją.
Ši fotosesija buvo tokia lengva, kaip paskutiniai besileidžiančios saulės spinduliai, tokia svajinga, kaip beribis dangus ir tokia nuoširdi bei tikra, kokią mes pamatėme Laurą.
Ačiū už puikią fotosesiją, o taip pat kvapnius linkėjimus, atsiųstus šokoladinės kavos pakelyje iš romantiškosios Prancūzijos! Ech, taip nuostabu gauti dovanų!

O šį įrašą baigsime žodžiais, kuriuos anksčiau mums parašė Laura. Tiesiog priminsime apie tai, kas svarbu ir kas yra visai čia pat, šalia mūsų, kasdien ir visur. Galbūt tik kartais labai giliai užslėpta. Tačiau tada … tegu kalba ne žodžiai…

“O jei paklausite, kas man yra meilė… Atsakysiu taip. Vaikystėje meilė buvo… rožinis dramblys su didelėmis ausimis danguje… Šiandien jis pavirto į jausmą, kuris didesnis negu dangus ir gilesnis negu vandenynas… Kai klausausi Nedos, manau, kad meilė – tai… eilinę dieną rojus! Kai rašau… meilė – tai trys taškeliai, kuriuos palieku sakinio gale… Kai prieš miegą užsimerkiu, mąstau kad… meilė – tai raudonas kaspinėlis ant angelo sparno, kurį surišome abu. Kai sugrįžtu į akimirkas… suprantu, kad meilė – tai… blakstienų virpėjimas, kai susiliečia mūsų abiejų nosys… O kai ryte nubundu… ir plačiai pramerkiu akis… ateina toks didelis didelis suvokimas… kad meilė – tai visas mūsų gyvenimas! “